Kai prieš šiek tiek daugiau nei du mėnesius Kroatijos mieste Osijeke buvo atidengtas paminklas palaimintajam kardinolui Aloyzui Stepinacui, minint jo 57 mirties metines, tarp Kroatijos ir Serbijos kilo diplomatinis konfliktas.
Serbijos užsienio reikalų ministras Ivica Dačić pareiškė, kad tai karo nusikaltėlio pagerbimas, lygino tai su paminklų statymu Hitleriui ir kitiems fašistiniams lyderiams, pridurdamas, kad Kroatija teisina ir skleidžia fašistinę ideologiją. Kroatijos užsienio reikalų ministras Davor Ivo Stier tai pavadino tipišku propagandiniu komunistinio tipo pareiškimu ir pranešė, kad atšauktas dvipusis susitikimas.
Šiame kontekste šiomis, balandžio 21 – 22 dienomis, vyksta ketvirtasis mišrios bažnytinės serbų ir kroatų komisijos posėdis, šį kartą Kroatijoje, skirtas istorinei tiesai apie kardinolą Stepinacą, kurį palaimintuoju 1998 paskelbė šv. Jonas Paulius II, nagrinėti. Konkrečiai bus tiriami kardinolo Stepinaco santykiai su serbų ortodoksų Bažnyčia 1941 – 1945 metais. Trečiasis susitikimas buvo skirtas kardinolo santykiams su kroatų nepriklausoma valstybe, kiti du – jo gyvenimui prieš karą ir studijų planui. Numatyti dar du mišrios serbų ir kroatų komisijos, pirmininkaujant Popiežiškojo istorijos mokslų komiteto pirmininkui t. Bernardui Ardura, susitikimai. Tikimasi, kad po jų bus pateiktos išsamios išvados.
Komisija buvo sukurta serbams ir Serbijos ortodoksams itin neigiamai sureagavus dėl galimo kardinolo Stepinaco kanonizavimo. Jei kroatams katalikams tai šventasis ir kankinys, kurio kriminalinę bylą 1946 metais visiškai sufabrikavo šiek tiek anksčiau įkurtos socialistinės Jugoslavijos valdžia, tai serbams kardinolas išlieka fašistinio kroatų nepriklausomybės judėjimo, atsakingo už daug mirčių, rėmėjas. Komisijos tikslas yra pateikti kiek galima objektyvesnį, iš beatodairiškų kaltinimų ir tarpusavio priešiškumo išvaduotą kardinolo gyvenimo paveikslą. (Vatikano radijas)
Nuotrauka: Pal. kardinolas A. Stepinac - RV
